- žmogėjimas
- žmogė́jimas dkt. Žmogė́jimas – antropogenèzė.
.
žmogėjimas
Look at other dictionaries:
žmogėjimas — sm. (1) DŽ, NdŽ → žmogėti: Ankstesnėse žmogėjimo stadijose į pirmą vietą iškilo grupinė, o vėliau socialinė atranka sp. Tarp žemės tvarinių vienintelis esi [,žmogau,] per svają kylantis žmogėjimo pakopom! rš … Dictionary of the Lithuanian Language
nužmogėjimas — sm. (1) nj. → nužmogėti: Neduok Dieve tokio nužmogėjimo, nieko nebėra švento Krč. O nužmogėjimas kabinas į širdį šaknimi daigia rš. žmogėjimas; nužmogėjimas; pasižmogėjimas; sužmogėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pasižmogėjimas — sm. (1) vaišingumas: Pats [Jėzus] jam (Judui) savo ranka duoną padavė ir visokį jam pasižmogėjimą ir meilę rodė SPII185. žmogėjimas; nužmogėjimas; pasižmogėjimas; sužmogėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
sužmogėjimas — sm. (1) DŽ2 → sužmogėti: Ugnies atradimas buvo labai svarbus žingsnis laukinio sužmogėjimo procese rš. Darbas poetui yra kūrybinis aktas, būtina žmogaus sužmogėjimo sąlyga E.Miež. žmogėjimas; nužmogėjimas; pasižmogėjimas; sužmogėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
